Lietuvos mokslo ir studijų įžvalga 2030 m.


Kaip konsorciumo partnerė, glaudžiai dirbome su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru tam, kad parengtume ir įgyvendintume įžvalgos metodiką, siekiant planuoti Lietuvos mokslo ir studijų viziją 2030 m. Kartu mes pritaikėme daugybę įžvalgos metodų, įtraukdami daugiau nei 600 ekspertų, todėl buvo parengta ir patvirtinta svarbiausia Lietuvos mokslo ir studijų vizija 2030 m. 

Tai yra pirmoji profesionaliai organizuota ateities įžvalga Lietuvoje, parengta plėtojant ir taikant specifinę įžvalgos metodologiją, apimančią daugybės pasirinktų įžvalgos metodų taikymą, ir pritraukiant daugiau nei 80 mokslo ir studijų ekspertų, verslo atstovų per ekspertų grupes.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro nustatyti įžvalgos tikslai:

  • parengti ilgalaikę Lietuvos mokslo ir studijų plėtros viziją;
  • suformuluoti ilgalaikius mokslo ir studijų sistemos plėtros tikslus, kurių įgyvendinimas turėtų tapti stebėsenos ir analizės sistemos objektu.

Padedant Fraunhoferio sistemų ir inovacijų tyrimų institutui (Vokietija), laikantis normatyvinio metodo, buvo parengti įžvalgos etapai, norint įgyventi numatytus tikslus (žr. žemiau pateiktame paveikslėlyje). 

Įvertinimas buvo atliktas ekspertinėse suinteresuotų šalių grupėse, siekiant nustatyti pagrindines problemas, kurias reikia spręsti. Po to sekė dokumentų ir duomenų analizė, kurią atliko paskirti ekspertai, turėję išanalizuoti nustatytas problemines sritis. Kitame etape suinteresuotų šalių grupės kūrė ir vertino scenarijus, svarstydamos alternatyvias ateities struktūras, pagrįstas daugybe prioritetinių krypčių ir visiškų priešingybių, pasirinkdamos labiausiai pageidautiną ateities struktūrą, kuri buvo panaudota, kuriant visavertį (arba „orientacinį”) scenarijų, nustatant veiksmų laiko juostą, kuri bus reikalinga, norint pasiekti labiausiai pageidautiną ateities scenarijų su aiškiais etapais.

Grupėse sukurti scenarijai buvo patikrinti pagal jų tikėtinumą, nuoseklumą ir sprendimo priėmimo naudą:

Tikėtinumas: scenarijus turi būti tikėtinas. Tai reiškia, kad jis turi neperžengti tikėtinų įvykių ribos.

Nuoseklumas: scenarijus būtinai turi būti nuoseklus. Tai reiškia, kad scenarijų sudarančių logiškų elementų derinyje negali būti įsipainiojusių nesuderinamumų, kurie galėtų sumenkinti scenarijaus patikimumą.

Sprendimų priėmimo nauda: kiekvienas scenarijus ir visi scenarijai, jei jie sudaro scenarijų grupę, turėtų pridėti specifinių įžvalgų, kurios sąlygos pasirinktą pabrėžiamą sprendimą.

Delfi tipo apklausa pasitarnavo kaip papildoma pasitikrinimo priemonė, įtraukus 600 ekspertų iš mokslo įstaigų, universitetų, kolegijų, verslo įmonių ir visuomenės aktyvistų. Scenarijai ir Delfi tyrimo rezultatai pasitarnavo kaip indėlis, formuojant viziją svarbiausio suinteresuotų šalių seminaro ir strateginio pokalbio, kurio tikslas – parengti priemones ir etapus, generuojant sėkmės indikatorius grupėse, metu. Vizijos formavimo procesas yra pateiktas žemiau esančioje schemoje.
 

Šaltinis: Metodikos ataskaitos sistema. Fraunhoferio sistemų ir inovacijų tyrimų institutas, Vokietija, Karlsruhe, 2010 m. kovas

Įžvalgos rengimo veiklos rezultatas – pasiūlyta ilgalaikė visaapimanti Lietuvos mokslo ir studijų plėtros vizija, apimanti Lietuvos mokslo ir studijų kontekstą , Lietuvos mokslą ir studijas tarptautiniame kontekste, Lietuvos mokslo ir studijų sistemos ir žinių srautus, mokslą ir studijas, mokymąsi visą gyvenimą ir žmogiškąjį kapitalą Lietuvoje bei studijas/ mokslą ir visuomenę. Vizija pasitarnavo Lietuvos mokslo ir studijų prioritetų nustatymui. Taip pat buvo pasiūlytos specifinės rekomendacijos, siekiant užtikrinti, kad vizija būtų praktiškai įgyvendinama. Įžvalga taip pat sąlygojo ilgalaikį poveikį tęstinei ekspertų tinklo veiklai.

Delfi tipo apklausa pasitarnavo kaip papildoma pasitikrinimo priemonė, įtraukus 600 ekspertų iš mokslo įstaigų, universitetų, kolegijų, verslo įmonių ir visuomenės aktyvistų. Scenarijai ir Delfi tyrimo rezultatai pasitarnavo kaip indėlis, formuojant viziją svarbiausio suinteresuotų šalių seminaro ir strateginio pokalbio, kurio tikslas – parengti priemones ir etapus, generuojant sėkmės indikatorius grupėse, metu. Vizijos kūrimo procesas yra pateiktas žemiau esančioje schemoje.