Muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo ateities įžvalgos rengimo atvejis


Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu 2014 m. UAB “ProBaltic Consulting” organizavo ir vedė strateginio planavimo mokymus bei ateities scenarijų kūrimo seminarus projekto „Muziejus – mokykla – moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“ dalyviams bei parengė Lietuvos muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo tinklo plėtros galimybių įžvalgą bei strategiją iki 2025 m.

„ProBaltic Consulting“ 2014 m. Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu organizavo ir vedė strateginio planavimo mokymus bei ateities scenarijų kūrimo seminarus. „ProBaltic Consulting“ užduotis buvo suteikti dalyviams strateginio planavimo, ateities scenarijų ir vizijų, kelrodžių kūrimo žinių bei įgūdžių ir parengti Lietuvos muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo tinklo plėtros galimybių įžvalgą bei strategiją iki 2025 m., kuri leistų apibrėžti muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo plėtros kryptis. Paslauga buvo įgyvendinta laikantis pagrindinių įžvalgos rengimo etapų, pagal paslaugos teikimo pradžioje parengtą specifinę, šiam atvejui pritaikytą, muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo ilgalaikės plėtros galimybių strateginių gairių rengimo metodiką.

Rengiant šią įžvalgą pagrindinis iššūkis buvo 2025 metų perspektyva, nes dažnai sudėtinga pasakyti, kas bus po dvejų ar trejų metų, o čia išsikeliamas tikslas susiplanuoti tikslus ir veiklas dešimčiai metų į priekį. Akivaizdu, kad kiekviena rengiama strategija ir joje numatomi sprendimai yra apie ateitį, o ne apie dabartį. Tuo tarpu visos mūsų žinios ir patirtys yra paremtos praeitimi ir esama situacija, o ateities (ir ganėtinai tolimos!) strategiją turime kurti dabar, kai dar nežinome, kokia ta ateitis galėtų būti. Teko ieškoti metodologinių sprendimų, kaip sujungti turimas žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį, siekiant jau šiandien sukurti išmintingą strategiją ateičiai.

1 paveikslas. Strateginiai sprendimai laike

 

Įžvalgos rengimo procesas buvo įgyvendintas penkiais etapais (2014 m. rugpjūčio–gruodžio mėn.):

  • Pirmojo etapo metu (įeiga) buvo vykdomas strateginis aplinkos skenavimas – informacijos surinkimas ir susisteminimas. Vadovaujantis parengta metodika, buvo išanalizuota dabartinė muziejų situacija, įskaitant jų ryšius su bendrojo ugdymo mokyklomis, nustatyti pagrindiniai klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami. Taip pat buvo įvardintos ir esminės tendencijos, darančios įtaką muziejų ir mokyklų raidai bei jų bendradarbiavimui. Dauguma šiame etape atliekamų darbų fokusuojasi į praeitį ir dabartį: kas yra sukurta, kokią situaciją turime.

 

  • Antrajame etape (analizė, interpretacija, įžvalga), remiantis pirmojo etapo rezultatais ir vadovaujantis ateities scenarijų metodu (angl. Future Scenario method), strateginio planavimo seminarų metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 90 ekspertų, buvo pasirinktos didžiausią poveikį galinčios turėti tendencijos, atlikti kiekybiniai palyginimai, įgyvendinta kryžminio poveikio analizė ir parengta 16 alternatyvių ateities muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo scenarijų 2025 metams.

 

  • Trečiojo etapo metu (įžvalga, išeiga) sukurti ir atrinkti kokybiškiausi 6 alternatyvūs ateities scenarijai buvo vertinami atliekant Delphi apklausą (angl. Delphi survey), kurioje dalyvavo 212 ekspertų. Delphi apklausa – anoniminės, sisteminės, apklausos metodas, kuomet, naudojant seriją klausimynų su užtikrinta grįžtamojo ryšio kontrole, vertinamos ekspertų nuomonės ir kuriamas sutarimas (konsensusas) dėl ateities scenarijų pageidaujamumo ir įmanomumo, atliekant reitingavimo veiksmus. Delphi apklausos tikslas – surinkti ir objektyviai, remiantis patikimomis socialinių mokslų metodologijomis, apibendrinti ekspertų žinias, reikalingas scenarijaus pasirinkimui, jo patikslinimui ir išplėtojimui. Šio metodo taikymas užtikrino didesnį objektyvumą ir leido kiekybiškiau, patikimiau išanalizuoti kokybinius duomenis tokiu būdu užtikrinant, kad visi ateities scenarijai nebūtų pervertinti ar neįvertinti dėl atskirų asmenybių dominavimo ekspertų diskusijos metu ar blogai moderuojamo diskusijos proceso. Šio etapo pabaigoje buvo suformuota bendra vizija – Modernus muziejus mokyklai (Modernus (bet vis dar realus), proaktyviai aktualizuojantis tradicines vertybes), kuri visų suinteresuotų šalių sutarimu tapo bendra siekiamybe.

 

  • Ketvirtojo etapo metu (išeiga) buvo rengiamas ekspertų apklausos metu pasirinktos ateities vizijos įgyvenimo kelrodis: pagrindiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų galima panaikinti atotrūkį tarp dabarties ir norimos (bei įmanomos) vizijos. Šio etapo tikslas – pateikti siūlymus dėl to, kokiais alternatyviais keliais gali būti nukeliauta iki pasirinktos vizijos įgyvendinimo ir kaip tai turėtų būti atlikta („Ką mums matyti reikėtų? Ką mes darysime?“). Keturiose strateginio planavimo sesijose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo parengti keturi skirtingi kelrodžiai, kuriuos suintegravus į bendrą dokumentą buvo suformuotas pagrindas strateginių gairių rengimui.

 

  • Penktojo etapo metu buvo parengtos Lietuvos Muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo tinklo sukūrimo ir strateginės plėtros gairės iki 2025 m., apimančios: vidinių ir išorinių veiksnių (politinių, teisinių, ekonominių, socialinių, technologinių) analizę; stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę; viziją; prioritetines plėtros kryptis ir tikslus; taip pat rekomendacijas dėl galimų priemonių, skirtų pasiekti iškeltus tikslus ir uždavinius. Strateginės plėtros gairės buvo rengiamos remiantis užsienio šalių (ypač Jungtinės Karalystės ir Danijos) patirtimi ir Lietuvos situacijos analize, taip pat strateginių sesijų metu surinkta informacija bei sukurta medžiaga.

 

Apibendrinat visą muziejų ir mokyklų strateginių gairių rengimo procesą, galima teigti, kad jis leido nustatyti daugiau strateginių pasirinkimų, nes buvo ieškoma atsakymų į klausimus, kurie ne visada įvertinami tradiciniame strateginio planavimo procese: Kaip galėtų atrodyti muziejus ir mokykla po 10 metų? Kaip mes norime, kad jie tada atrodytų? Kokios galimybės egzistuoja ilguoju laikotarpiu? Koks galėtų būti šių galimybių poveikis muziejų ir mokyklų bendradarbiavimui ir veiklai ilguoju laikotarpiu? Kokie veiksniai turi įtakos šioms galimybėms? Kokios galimos kliūtys? Panaudojant visų suinteresuotų šalių, ekspertų žinias, įžvalgų kūrimo metodus (ateities scenarijų kūrimo, kelrodžių, Delphi apklausos ir kt.), konsensuso formavimo metodus, užsienio šalių patirtį, buvo parengtos muziejų ir mokyklų bendradarbiavimo strateginės gairės. Šios gairės numato, kokius veiksmus reikia daryti pirmiausia, ką galima daryti jau šiandien ir kokia yra visų suinteresuotų šalių vizija dėl mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo po dešimties metų bei kokio galutinio rezultato mes galime tikėtis. Šis dokumentas yra geras pagrindas tolimesniam darbui, nes yra paremtas visų suinteresuotų šalių konsensusu, išnaudojant praeities pamokas (angl. hindsight) ir įžvalgas dėl galimos ir norimos ateities.